drėgmė sunkias į kaulus
ir vėlės nerimsta kapuos
kas akmenį saujoj išsaugos
kas akmenį saujon paduos
sugniaužto laukimo ironija
pro veido sutrauktą raumenį
ilgai jau neturimo norime
ir negeistą ilgesį gauname
perdirbamos smiltys byra
į kolbas stiklinės visatos
išdyla servizų punktyrai
ir antkapių datos vos matos