Rašyk
Eilės (72422)
Fantastika (2188)
Esė (1688)
Proza (10367)
Vaikams (2460)
Slam (49)
English (1092)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 40 (6)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Trys Moiros, likimus kai verpė,
supynė mudviem paskirtas gijas,
tur būt gerokai paragavę vyno,
sumaišė jos metus ir laiką, ir spalvas.
Nukrito tai kaip žvaigždžių dulkės,
tarsi iš kosmoso atėjusi šviesa,
atsiradai lyg burtų lazdele pamojus,
tapai brangiausia man ir artima.
Dienos šviesoj nežvelki iš arti,
priglausk prie mano veido delną,
išlyginki raukšles, užmerk akis,
nakties tyloj atrasi mane jauną.
Sapnuos, visuos spalvotuose sapnuos,
glaudžiu aš tavo kūną liauną,
atsibundu ir į save dairaus,
nejaugi būsiu visad jaunas.
Jei leistų pasirinkti, tai prašau
Likimo Deivių daugiau nesuklysti,
gyvybės siūlą trumpą duot
mainais į amžiną jaunystę.
2007-01-10 08:12
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 12 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2007-01-11 03:41
zirzule
Tai jau tikrai - kai įsimyli pirmą kartą "...iš meilės mirt galiu...", o kai aplanko meilė paskutinė - norisi amžino gyvenimo. Tai jau tikrai taaaip. Neblogai neblogai :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2007-01-10 17:49
Avokadas
Atsiprašau jei klystu, bet tik ar Moirų ne septynios?
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2007-01-10 10:17
Plogutits 518
:)dzin ta jaunystė, nors ir neblogas, aišku, daiktas:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2007-01-10 09:21
India Spindesienė
Šabloniškas eilius
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą