Moterų sala

Susėdę ant suolų
ir galvas parišę skaromis,
sumerkę rankas į dubenų dugnus
ir mezginiais keliai užtiesti,
ir keliai, ir visas darbas pridengtas.
Megzki megzki tinklus
ir vyrams atiduok.
Išplauks į jūrą,
laimikį smėliais parsitemps
ir lieka šliūžės link tavo durų,
tu virsi žuvį ir badas neateis.

Moterys išeis ir krantuose sustos,
vėjams atsiduos,
su švyturiais stovės ilgai,
ilgiau nei kartais akmenys išlieka.
„Ir tu išeik, jau ne maža, krantuos sustok.
Kai nutekėjo tavo motina
ir nutekėjo tavo seserys
tai vis ruduo“.

Sugrįžo laivai, moterys sustojo duryse,
krantai pakvipo prakaitu ir žuvimi.



2006