Moča v golovu arba mirk-2

simbolių rinkmena kbl kurią iš tikrųjų norime paskelbti šioje paskutinių humanoidų pensionato svetainėje nusako įvykius kbl kurie galėjo vykti dešimt tūkstančių kbl o gal ir daugiau pussūkių aplink saulę atgal tšk todėl pradžioje kviečiame susipažinti su poistore tšk pirmą praeitos dekados parą kbl mūsų nanokonstrukcijų brigada NR 40157896589458623789-589458-0148975862-12589462589456358789565959566 gavo užduotį prasiskverbti į eilinį humanoidų laikų laivą-paklydėlį numeriu GETERA kbl automatiniu būdu grįžtantį iš savo kelionės tšk laivas funkcionavo idealiai kbl kaip ir dauguma šio tipo megakonstrukcijų tšk turėjome dar kartą pripažinti kbl kad humanoidai savo primityvias technologijas buvo meistriškai ištobulinę tšk kaip dabar pamename kbl patekę į kietuosius borto kompiuterio atminties blokus kbl net stabtelėjome pasigėrėti puikiai tebefunkcionuojančiais senoviniais klasteriais tšk akimirksniu peržvelgę visų mazgų būkles ir komponentų sąveikos visumą pripžinome kbl kad visų kontrolinių užklausų atsakymai yra neigiami kbl tai yra kbl nė vieno esamo ar prognozuojamo gedimo tšk tačiau mus sutrikdė iki šiol mūsų brigadai nematytas reiškinys tšk visa laivo ertmių atmosfera buvo stipriai užteršta itin didele biomasės kbl sudarytos iš vandens kbl karbamido kbl amoniako ir natrio chlorido junginių koncentracija tšk pagal reglamentą išsiuntėme užklausą į centrinės duomenų bazę kbl tačiau ir ten tokio reiškinio fiksavimų neradome tšk kaip ir dera tokioje situacijoje iškvietėme kelias bakterijų tipo šifruotojų brigadas tšk kurios po pusvalandžio darbo su kompiuterio bylomis pateikė mums simbolių rinkmeną kbl kuria kbl jų manymu nusakyta reiškinio esmė tšk tačiau mūsų brigadai ši simbolių rinkmena yra visiškai beprasmė tšk galimas dalykas kbl kad mūsų brigada kbl būdama dar visai naujos - tik 3000 pussūkių aplink saulę - komplektacijos tiesiog nesugeba įsisąmoninti to kbl kas dar suprantama senesnės kartos bakterijų tipo brigadoms kbl o juo labiau humanoidų rezervaramas tšk todėl prašome atidžiai išstudijuoti žemiau pateikiamus simbolius ir kaip įmanoma greičiau atsiųsti atsakymą oficialiu mūsų brigados elektroninio pašto adresu 40157896589458623789-589458-0148975862-12589462589456358789565959566@gmail-dot-com kbl nes tai būtina prieš priimant sprendimą dėl karantine sulaikyto laivo numeriu GETERA ir jame tebegyvenančio kiek mutavusio kbl tačiau visai dar gyvybingų funkcijų humanoido numeriu BAIGULYBAEV likimo tšk


- Kas atsitiko jūsų antpūslei? - kiek įmanydams griežčiau paklausė Sviatoslavas Radionovičius Ptach vyresniojo padėjėjo Arkadijaus Baigulybajevo, skendinčio tirštame šlapimo karoliukų debesyje.

- Aš suleidau į ją Mirk-2 tipo chemikalų. Naktį man pasirodė, kad mano antpūslė stengiasi perimti smegenų veiklos kontrolę, kamandyr.

Velniai griebtų! Jei taip būtų pasakęs koks nors naujokėlis, Sviatoslavas visai nenustebtų. Jis tiesiog pačiu pirmuoju valios šuoru išsiųstų tokį namo, su visais jo myžalais. Tačiau su Baigulybajevu jie yra ne vieną perkrovą kartu pakėlę, išvaikščioję skersai išilgai šimtus asteroidų ir planetų, išnaršę dešimtis galaktikų, o namuose žemėje, jų šeimos artimai bendravo ir Sviatoslavas netgi paslapčia puoselėjo viltį, kad jo sūnus Piatiletka dar atšoks šaunias vestuves su Arkadijaus Rechnaidovo dukra Komsomol.

Nieko nesakydamas jis praplaukė pro kajutės viduryje nejudriai kėpsantį Baigulbyjevą, apsimesdamas, kad nori žvilgterėti pro iliuminatorių, o iš tikro jis tik stengėsi pamatyti, ar taip kaip su antpūsle Arkadijus nebus pasielgęs ir su antange. Tačiau Baigulbyjevas gręžėsi sulig kapitono judesiu liūdnai tardamas:
- Antangės dar nenunuodyjau, bet dar vienos nakties kartu su ja tikrai nepraleisiu. Ji tokia pat kaip ir antpūslė, patikėk.

- Arkadij, - pradėjo sunkią šneką kapitonas - juk tu supranti, kad aš turiu reaguoti į tokį tavo elgesį. Man juk ataskaitą rašyti po valandos. Pagal įstatus turėčiau tave tuojau pat stabilizuoti, jau dabar turėčiau būti iškvietęs vyr. gydytoją, be jokių tavo pasiaiškinimų.

- Žinau, kamandyr, žinau. Bet taip pat žinau, kad šitie simbiotiniai augalai-karpos nėra iki galo ištirti ir taip ilgai kaip mes simbiozėje su jais dar niekas nėra buvęs, o paskutiniu metu mane kamuoja negera nuojauta, o po to, kai susapnavau tą pranašišką sapną, pameni pasakojau, kur mudu su tavimi nevalingai dreifuojame aplink nežinomą planetą, keistoje sistemoje pavadintoje Unitaz, tvirtai nusprendžiau atsikratyti tuo mėšlu, aš…

- Iš kur tu gavai Mirk-2? - nutraukė Arkadijaus geitakalbę Sviatoslavas. Nors draugo atsakymas jam nerūpėjo. Sviatoslavas ir pats turėjo krūvas to nuodo, vis papildomas smulkiomis vagystėmis iš medpunkto kiekvienos ekspedicijos metu. Mažos injekcijos smilkinio srityje taip puikiai atpalaiduodavo, kad retas kosmonautas slapčia tuo nesimėgaudavo. Tačiau dabar jam rūpėjo ataskaita ir tik ataskaita - Batiuški, ką aš parašysiu ataskaitoje? Kad tu, mano dešinioji ranka, pavogei Mirk-2 injekciją ir ja nuonuodyjai tūkstančius megarublių kainavusį simbiotą? Kaip tu manai, kokio atsakymo tokion ataskaiton sulauksiu iš Baikonuro? Juk jie tuoj pat atsiųs minčių kontrolę, o ekspediciją paskelbs žlugusia. Mūsų vaikai, Arkaša, tuojau pat atsidurs Arteke, o žmonas atiduos kontroliuojamiems piliečiams. Tu šitai supranti?!

- Slava… na aš nežinau, kaip išsisukti, bet mudu turime ką nors sugalvoti. Argi tu nejauti, kaip ta kempinė, kuri atseit tik kaupia ir perdirbą į vandenį šlapimą vis labiau ir labiau įsikeroja? Nejau tau nebuvo nepaaiškinamo nerimo priepuolių? Juk anksčiau, kai myždavome į paprastus plastiko paketus, o šikdavome į „penktąją kišenę“ ir viską paprasčiausiai iššaudavome kartu su visom atliekom į komosą nieko panašaus nebūdavo! Po velnių, kamandyr, sugalvosime juk kokį nors paaiškinimą, kai nuskrisime vieton. Ten juk bus tūkstančiai paaiškinimų, juk visiškai neištirtų reiškinių kategorijos sistema, ką norėsime tą ir pasakysime, argi ne?

Sviatoslavas niūriai tylėjo. Jis bandė svarstyti visus už ir prieš. Keliais raumenų susitraukimais prisiyrė prie monitoriaus, kabančio virš kolegos gulto ir pamojavęs rankomis, kad nors kiek prasklaidytų šlapimo karoliukų rūką peržvelgė pagrindinius laivo denius. Viskas atrodė kaip įprastai. Visos tarnybos funkcionavo, žmonės buvo užsiėmę savais darbais. Bet jis netgi nežiūrėjo įdėmiai. Apsimesdamas, kad kažko naršo po laivo tinklapį, jis prisiminė, kaip paskutinę naktį prieš skrydį jo žmona Varvara šoko iš gilaus miego ir it lunatikė kartojo „Cvetoček, tu tik pasisaugok, tik sugrįžk dar kartą gyvas, Cvetoček…“ Tada jis ramino ją ir sakė, kad nieko nauja toje ekspedicijoje nebūsia, kad tai rutininė kelionė į rutininę galaktiką - viena koja ten, kita čia. Dabar jam net akyse temo, supratus, į kokią velniavą pamažu veliasi. Staiga Sviatoslavas apsisprendė. Lėtai pasisukęs kiek kairėn, kad Baigulybajevas nieko nepastebėtų, dešine ranka ėmė čiuopti raudoną stabilizatoriaus rankeną…

- Baik, kamandyr, - sušnopavo tiesiai prieš jo akis iš šlapimo burbuliukų debesio išniręs azijietiškų bruožų vyresniojo padėjėjo veidas. - Baik.

Prieš pat mirtį jis dar spėjo pamatyti vienkartinį Mirk-2 švirkštuką prie pat savo akių. Baigulybajevas suleido visą dozę jam tiesiai į smilkinį. O po to rūsčiai ir vyriškai pravirko.

Po kokios pusantros valanados užmaršties Arkadijus Rechnaidovas prabudo nuo įkyraus čirpimo. Monitoriuje pasirodė grėsmingu raudoniu mirksintis užrašas: „Baikonuras kviečia vyriausiajį padėjėją! “. Signalas nepermaldaujamai mirksėjo. Dabar kosmonautas subruzdo. Laiko buvo visai nebedaug ir jis ėmė varine trijų kapeikų moneta karštligiškai atsukinėti kajutės sienos panelio tvirtinimo varžtus. Kaip vyriausias mechanikas jis žinojo tiklsliai - už panelio buvo šachta, vedanti į technologinius kanalus. Sukdamas vis žiūrėjo į keletą pilnai užtaisytų stabilizatorių ir dvi artipilnes Mirk-2 pakuotes, apdairiai pasidėtas po gultu dar naktį. „Reikia ir Slavos stabylą paimt“ - įkyriai sukosi vienintelė mintis jo galvoje.