Beprotiško skruzdėlyno istorija.

  Ūžė vėjas. Smaugdamas viltį sušilti staugė lapkričio vėjas... Mažas, ir dievo, ir velnio užmirštas žvėrelis tupėjo prie slenksčio. "Neramu". Mintys vos bepajudėdavo jo galvutėje...
  Už slenksčio, šiltame, rūkaluose paskendusiame kambary Angelas Sargas lošė kortomis su Badu. Žvėrelis nežinojo, kad Angelas, eilinį kartą pralošęs, užstatė jį...
  Staugė šuo...Verkdamas, jis nė nepastebėjo, kaip juodas, blizgantis batas spyrė jam į šoną. Šlapios akys įsirėmė į bekraštį mėlyną dangų... Atsivėrė durys ir iš kambario sunkiais žingsniais išėjo žmogus su baltais sparnais... Žvėrelis tyliai suinkštėjo. Viešpatie, kaip jis norėjo mėsytės, tik mažo kąsnelio mėsytės...