kitų veidų vaizdams iširus nakčiai
skranda apkloja alkanas rankas
iš alkio kūnui aistrai stingdančius
stabus ženklais išraižo rankų stigmas
aprėpia balso purvino stygas vardams
išeinant pro vieną angą kitu balsu
tavęs šaukiuos ir mostais abejingais
vėliavom juodom pabyra rutuliai
tamsos - akis pridenk kad tylios šukės
neišaugintų šalčio ir tamsos akloj
rainelės pusėj nebegaliu žiūrėt bandau
atverti ciklopo trečią vyzdį - dar per
maža esu - iš įžvalgų sudurstytos
baidyklių suknios akmenys palaukėj
lydi orlaivių kelius - juos stebi dievas
jie dievą stebi - aš miegu jaučiu
rytuos tave ir šiaurėj tavo kvėpsnį
šaltais giliais atodūsiais badai
kaskart žuvėdras skrydžio aštrumu
mano laikus ir saules ant palangių
pasodintas rankų vagose vaikus augintus