Karšto buljono puodukas 5 val. ryto

Ankstyvas rytas. Visas kūnas tarsi grandinėm apkrautas. Mintys vašku užlietos, apdujusios, vos prasismelkia link sąmonės. Visa naktis be miego, dirbant prie kompiuterio.
Išgirsti spragtelint ir išsijungiant virdulį. Pakeli akis nuo monitoriaus, atitrauki kairę ranką nuo klaviatūros, o dešinę - pelės. Lėtai pakyli. Pasiėmęs puoduką, pripili verdančio vandens. Nosį pakutena rūgštokas, prieskoniais ir druska pagardintas garas.
Nusvirduliuoji į fakulteto kiemelį. Atsiremi į sieną. Gurkšteli pirmą sriubsniuką. Karštas skystimas paliečia liežuvio galiuką, apsemia jį visą, nubėga žemyn į skrandį. Viduje pasklinda šiluma. Burnoje sūrus pipirų ir visokių žolelių prieskonis.
Užverti galvą į dangų. Kregždės nardo, ieško medžiagos lizdams. Kažką suradusios skuodžia prie lango. Supranta, kad suklkydo, čia ne jų vieta. Neria prie sekančio ir taip tol, kol randa savo lizdą.
Pakeli puoduką prie lūpų. Antras gurkšnis. Liežuvio galiukas. Liežuvis. Skrandis. Burna vėl pilna prieskonių. Po trečio gurkšnio gomurys pripranta prie skonio. Po minutėlės kitos, puodukas tuščias.
Pasitrauki nuo sienos. Grįžti atgal į atstovybę. Padedi tuščią puoduką ant stalo. Rankas vėl užkeli ant klaviatūros. Ir tik bulijono skonis burnoje primena apie ką tik patirtas malonumo minutes.