Tu rangais girnų įsūniais tvinksi
Parsiduodi už mėlyną jūrišką žvyną
Tu pašautas ir bergždžias ištinsi
Nuo retoriškai slenkančiu plynių.
Nuo kančių miesto giltinių reido
Apsirėdymo balto bei judo vikraus
Pelkių viralą adatom leidies
Į venas, į vietas, į smailiausias delčias.
Skauda naktį? Ar perrūgo kelias?
Marinuotas kaip lobių iksiukas delne
Dingo ryžtas kaip dingsta per rują patelės
Vogė kelrodį ženklą sunki sutema.
Koks jų tūris ir kiek jau alsuota?
Skrituliais asfaltuota kelionės pradžia
Buvo salės ir geišos, bulimijos luotas
Į kuriuos įsiraizgo bevaisė žmona.
Rasos laukiasi, kvėpki į saują
Dar giliau, dar skalsiau aureolių dugne
Šitaip plečiasi bėgiai kol miegas uogauja
Tavo pempišką veidą sapno fone.