Apie tai man kalbėjo merdinti košmaras

Viena Afroditė ir degamas miegas pro skląstį
Dvi fėjos, šešiolika varstomų nuovargiu durų
Penkiolika lieka, nes vienas pro sklendę užėjo
Penkiolika žūna, nes vienas apsirgo maru.

Hefaistas išduodamas užraktams net nesulūžus
Atrodo, kad žemė aštrokas kartų anekdotas
Pro arfas dažytas, pro miegančią šaltą lagūną
Įdumba net jūra, suglemba kaip priedainis lėtas.

Ėjimus žemėlapiu bandėm– taip greit nesuėjom
Ant kupolų degėm it dega rasoti laužai
Be iešmo pamovę gyvenimą liekame merdint
Prakeikt nusidėjėlius siera, plunksnuot raudonai.