Dovana

- Tu man atleisi?
Man plyšta galva, noriu tik ramiai tūnoti savo
pelių sugraužtame pasaulyje. Nematyti tos saulės,
kurią mano dukrelė iškirpo iš spalvoto popieriaus ir pakabino dangaus skliaute. Ji skiria spalvas, bet saulė jai “gavosi” salotinė su violetiniais, žydrais ir alyviniais spindu -
liais, o dangumi plaukė raudoni debesėliai, kvadrato formos.
Ji norėjo man padaryti dovaną mamos dienos proga, aš jai esu dėkinga dėkinga, labai gražu, bet...man labai bloga, gal gripas, gal šiaip pasidariau alergiška geriems jausmams,
taip, tai alergija gėriui ir salotinei saulei...
Palikau viską, net gerai neapžiūrėjusi, ne šiandien...gal rytoj?
Man per ryšku ir per stipriai kvepia, net pykina nuo aitraus popieriaus kvapo, jis po visus kambarius pasklido tarsi rūkas uždengė man akis...
- Saldžių sapnų, brangioji, ačiū už dovanėlę
ji labai graži (turbūt), tu labai miela ...
Rytoj, apžiūrėsiu rytoj, gal praeis blogumas, gal nebus per aštru, dabar aš tik noriu tūnoti savo pelių apgriaužtame pasaulyje...rytoj...