užsimislinau
apie prozą
ir kaimą
prie aulinių botų
kimbantį
gyvulių mėšlą
uostau
nosį kutenantis
tvaikas
stoviu
rudenio arimuose
laukiu
kol tėvas
pavarys arklį
ražienom ražienom
sunkiai velku
purvu aplipusias
kojas vos spėju
vežimas darda
iš lėto
vienas mostas
antras
mosavo
ir
viešpats
galvoju
tverdamas pasauly
parklumpu ties
savo vieškelių
vieškelio


moze














