Iš serijos, paprasti dalykai nepaprastam gyvenime. Leonas - žibintų karalius.

Sveiki, mano vardas Leonas. Mėgstu žiebti ir gesinti. Kiekvieną vakarą, kai tik Ponia Naktis savu riebiu kūnu įsilieja į murzinas gatves, o taukuota subine atsisėda ant stogų, užsidedu gobtuvą ir žengiu žibintų žiebti. Ir nors nuo seno užsiiminėju šviesa tai vis dėl to rankos mano šaltų šaltos, įtariu čia nuo mėnulio, kurį visą dieną delnuose laikau ir atidžiai stebiu. Turbūt jau ne paslaptis, kad mėnulis yra baltas ir šaltas, žiba bet šaltas. O mano akys baltai baltos ir albinosų šviesa žagsi. Be tamsių saulės akinių galvos nekeliu lauk, čia irgi mėnulio palikimas, tokie apvalūs juodi akiniai ant nosies. Mėnulio saugojimą atlieku be žmonių pagalbos, nors aišku labai patinka man būti tarp žmonių, ir kai tik galiu, tai tūnau šalia jų. Tačiau mėnulį saugau vienas. Kiek atsimenu, žmonių nematau akimis, tiesiog nematau, šviesą matau o žmonių ne, bet už tai stipriai jų šiltą orą jaučiu. Dažnai jiems miegant pasiklausau jų kvėpavimo ramaus. Žmonės irgi jaučia mane šalia, girdžiu, jiems tada tokia skruzdelių procesija prabėga nugara, nuo sprando iki kryžiaus (skruz. Tiktuuktiii). Tada, dažnai atsiranda noras prabilti kartu su skruzdėm: „Nebijokite čia tik Leonas atėjo žibintų daboti“, tačiau niekada nedrįstu.

Žiebimo ceremoniją pradedu nuo mėnulio. Sidabrinį blyną pakabinu virš stogų (nesvarbu kaip, tiesiog pakabinu ir jau). Po to vakaro šviesoje su jonvabaliu Tezoliu einu žibintų žiebti. Vabalas Tezolis myli dūgzti delnuose (vabl. duzzzz), pas mane jam vėsu. Kaip be būtų, jis juk įkaista prie kiekvienos žibinto lempos. O pas mane, jo užpakalinė kūno dalis šaltose rankose jaukiai atvėsta. Jis yra mano mylimiausias žiebikas, deja vienintelis. Nors ir nekalba, bet tiesiai į širdį dūzgia. Kartais, net man atrodo, kad mano širdis delnuose dūzgia, o ne Tezolis vėsta. Įdomu ar Tezolis sugebėtų ne tik žibintus, bet ir jausmus uždegti? Visada tuo stipriai tikiu, nors niekada dar nebandžiau jo paklausti.

Nors žiebti man labiau patinka nei gesinti, bet apie žiebimą trumpai tiek. Daug paslapčių negaliu dabar atskleisti.

Gesinimo ceremonija yra liūdnesnė, gaila gesinti kai dar tamsu. Dėl Milžinų valsčiuje vykdomos taupymo politikos, gesinti išeinu jau 23 valandą, o ne su saulės pirmu spinduliu. Kokia nesąmonė, įsivaizduojat, gesinu, nors Ponia Naktis tik pusė juodos arbatos teišgėrė.
Gesinti keliaunu su krūkščiu Tfu, kuris taikliai spjaudo ir sparnais stipriai mojuoja. Prie jo visos lempos lyg degtukai vėjuje gęsta. Gesina jis viską kas ugnim žiba. Su juo greit viską sugesinam ir einam prie Otėrės ežero mėnuliu pasigrožėti. Nepriklausomai nuo vykdomos taupymo politikos, vandens veidrodyje mėnulis, lyg niekur nieko, laisvai sidabru tviska. Mėnulį nukabinu paskutinį, leidžiu jam iki pusryčių patūnoti, o kai nevalgau pusryčių tai visai dienai palieku kaboti prie saulės, juk ne gaila, jei žibėti trokšta.
Mėnulio šviesoje, tyliai sėdim ant lieptelio, ir taip sėdim, kartais dar sakom: „echhh“, vanduo ramumu kvepia ir nosį kutena, ir žodžių trūksta, dar sakom: „achhh“. Būna dar, kad pasivaikščiojam gatvėmis tamsiomis. Į rūsius vėsius lipam ir pro langus atvirus žvelgiam. Dar šen ten nueinam, bet tai jau nesvarbu. Tiesiog būnam. Patinka man klausyti mano vabalų šnaresio, kuris žmogiškai skambėtų taip: „... vis dar esu... “.
Jaučiu jei turėčiau draugų, vadintu jie mane Leonuku, kuris labiau mėgsta žiebti nei gesinti. Galėčiau ir aš jiems drąsiai dūgzti:  „... vizzz dar ezzzu... “.

Leonukas.

P. S. Ten kur pesimistas mato juoda tunelį, optimistas mato šviesą jo gale. Ten kur optimistas mato šviesą tunelyje, realistas mato riedantį traukinį, o mašinistas iš traukinio lango mato keistuolius keliaunančius relėmis.
Turbūt nežinote, bet Leonas mato visai ką kitą. Tunelyje jis mato tik traukino žibintus, kuriuos galima užgesinti ir vėl sužiebti. Jis nei realistas, nei optimistas, nei pesimistas. Šviesa yra, šviesos nėra. Jei yra, visiems vienodai žiba, o jei nėra, tai tiesiog nėra. „Leonas negesina žmonių, Leonas gesina tik žibintus, nes tik juos mato“.


P. S. 2. Jei kartais tamsiam kambaryje užgesini šviesą ir jauti, kad kažkas dar yra, gali jau neabejoti - tai Leonukas. Jei jauti, kad nakčia kažkas tave seka, nedvejok, tai žibintų karalius.
Bet jei užgeso tavo gyvenimas? Neieškok Leono žibintų karaliaus. Pats esi kaltas, Leonas čia ne prie ko. Leonas žiebia ir gesina tik žibintus.

P. S. 3. Netaupyk šviesos, taupyk akis ir Leoną. Šviesa yra, šviesos nėra.