"french love" arba poeto kūrybinės kančios

skiriu Angliui

Žalias linksmas po lapu
prisiklausė paskalų:
ką kalbėjo vilkas, šernas
ir lokys kikeno  - šelmis,
- kad prancūziškos princesės
baisiai miklios ir estetės
žino apie sūrį, vyną
kartais rodo jas "per kiną"
ir kitokias detales apie
frankų mergeles -
komentavo susilenkę
keikdamiesi daug nešvankiai
kas nebandęs - seilė sruvo
- ar taip būna? - tau taip buvo?
lokys - senas donžuanas
akis vartė ir kikeno...
ir nepabaigė klausytis
žalias kvaksintis varlytis
susimąstęs nustraksėjo
na o kalbos toliaus ėjo
viskuo šaunios tos būtybės
jeigu ne viena plonybė
daugiau sūrio, žvėrių, vyno
varlių kojas jos brangina
kai pamato - nesivaldo
tuojau puola ir suvalgo
o varliukas tuo metu
mąstė - baloj šioj dūstu
trūksta pojūčių aštrių
ką rašyti neturiu
degraduoju kaip poetas
nesigauna joks siužetas
- aš ne žalias ne žolėtas
būsiu princas užkerėtas
Susikrovė sau kuprinę
įsidėjo piniginę
- aš keliausiu pas prancūzus
kur tokiu princesiu "prūdai"
Taip mąstydamas širdy
iškeliavo parytį
viltim girtas tartum vynu
pasitikt baisaus likimo