[ižanga į savianalizę]

Kaip tyliai graužia
Mane iš vidaus rugštimi
Pasąmonė ėda
O aš taip beviltiškai įsikibus
Laikaus kaip smilga
Išaugusia gėda
Klaidele
Už klaidą
Kaip smėliu užbers užkas
Ir kaip gyvą palaidos
Ir niekas vėl maldos
Žodžių netars
Iš gailesčio o gal
Ir iš baimės
Aš tik paparašysiu
paleisti mane kad kaip paukštukas
I dangų pakilčiau
Ir toj beribėj
Bekraštėj
Erdvėj
Visa kas buvo iš naujo
Patirčiau...