Lašelis nebūties ant skruosto
Pavargę mintys paukščiais iš pietų
Ir burėmis sparnai į tylų uostą
Pavasari, aš pas tave grįžtu
Ir gėlėse viena naktis paklydus
Žėrėjimui šešėliuose dienų
Tenai kur rytas miško veidą glosto
Aš nusilenkti ateinu
Lyg pėdsakų netrynė vėjas
Lyg nebyrėjo smiltys iš delnų
Ant kalno, kur javuos nubunda saulė
Giliai suvirpa siela, sušnabžda-ramu