kuždėdamos juokiasi
išplautos pašvaistės
o dar tie riksmai
nuo vakar
lyg tranki muzika
skverbiasi gilyn
- į vidinę esybę
- į tolius
romansuose apdainuotus
ir išverktus
pro tiesiąją žarną
bet žindyvės
pernelyg nesijaudina
tik brunka
savo spenius
pienių ekstraktu
aptaškytus
lyg paraboles
- šaknim į žemę
- viršūnėm išlinkusiom
nuo dugno
link tuštumų
garuoja nupiepę
upokšniai
tarytum obojais
laukuose skamba
iškulti rugiai
spragilais savuosius
daržus plakantys -