Tavajam spindesy ištirpo mano žingsniai,
Lengvi ir trapūs, virto tūkstančiu šukelių
Ir tą svaiginantį nakties susitikimą
Dabar tik tavo sesės žvaigždės,
O, dangaus valdove,
Atgaivinti gali
Ar tu prisimeni, kaip gėrėm kartų vyną?
Tylėdami, nes žodžių nereikėjo, tik ne čia,
Nakties tamsiuosiuos soduos žvaigždutes žaliakes skynėm
Ir jų smaragdinį švytėjimą skandinom delnuose...
Kaip nelauktai tąkart atėjo rytas,
Suskaldydamas užsitęsusią, mieguistą tyla,
Pro tavo atsisveikinimo ašaras dar spėjau pamatyti
Kaip saulė kyla...