Seniai baigės naujienos, kai
tuščios gatvės ir moterys
splinuose slepias, o mes -
smilkiniais susirėmę užmiegam.
Tiek šiurkštūs nuo darbo tavo
žodžiai - tik šaudai žvilgsniu-
kol akys tuščios kaip miestas
lieka, o ten keikiasi moterys
dingsta - rengias ir eina nebaigę darbų
jųjų vyrai. Kartais kai žiūriu -
tu man toks visagalis.
Nuo tavo rankų pėdkelnių akys
baigias ties pėda - dreskia, liečia ir
gaudo - it pavijus kas pasikeis.
Meluojant žvilgsnis bėga, o po
kitų moterų išdžiūvus gerklė kūną
pagaugais nuleidžia - taip senai, o dar tiesa...
... O man kaip visad-
kavos tirščiai rytais kutena gomurį.