kas pasauly gražiausias( metamorfozės)

Buvau
naivus baltas popieriaus lapas
ir rudenio rankomis glamžomas
ir purvo kojomis tryptas.

Iš mažos susivėlusios
užrašų knygelės išplėšta
juodraštinė skiautelė
kiekvieno žvilgsniais tepliota
žodžiais aprašynėta
buvau.

Užtenka.

Būsiu
ironiško veidrodžio šukė
iš juoko vis blizganti
kai pakliuvę grožio vergijon
manęs klausinės
kas pasauly gražiausias.

Lengva porceleno lėkštelė
pripilta surūdijusių lauko
arėjų fantazijų
vis pilnėjanti
vis platėjanti
būsiu.