Kartą mažam kaimelyje maža mergaitė augino mažą varną, vardu Lėša. Varnos Lėšos gyvenimas buvo labai sunkus. Ji ištisas dienas tūnodavo narvelyje, matydama pro langą, kaip lauke žaidžia ir žvirblius erzina kitos varnos.
Vieną dieną mažoji mergaitė suprato, kad varna liūdi ir nusprendė išleisti ją į lauką pasižvalgyti. Ji įdavė varnai Lėšai tris daiktus: kompasą, kuris rodė kryptį namų link, grūdų maišelį ir medžiagos skiautę, kad, jei pasiklys, nesušaltų. Visus šiuos daiktus užrišo varnai ant kaklo ir atidariusi langą išleido Lėšą pas kitas varnas.
Varna Lėša buvo labai silpna, tad greitai pavargo ir nusprendė nusileisti. Vos tik ji išsitraukė grūdų maišelį, prie jos tuoj pat prisistatė keturios varnos.
- Duok ir mums truputėlį, - prašė jos.
Varna Lėša supykusi, kad kažkas nori atimti jos pietus, tik cakt, ir surijo visus per sekundę. Pamačiusi, kad kitos varnos jau ruošėsi ją pulti, išskleidė sparnus ir pakilo. Taip skubėjo varna Lėša, kad net nematė kur skrenda. Staiga atsitrenkė į medį ir pametė kompasą. Šiek tiek apsvaigusi nuo smūgio, varna nutūpė prie balos. Čia ji atsigėrė ir nusprendė, kad metas numigti. Pasiėmė paskutinį jai likusį daiktą ir užsiklojo. Neapdairi buvo varna Lėša ir nepagalvojo, kad reikia užuovėją susirasti. Naktį pakilo stiprus vėjas ir nupūtė jos užklotėlį.
Motulė gamta nusprendė, kad nelemta tokiai žioplai varnai egzistuoti ir po padanges skraidyti. Kaip pagalvojo, taip ir padarė. Varną Lėšą ji pavertė augalu. Augalu, kuris buvo visiškai nesavarankiškas ir kurį visi vadino varnalėša.