Dėl vasaros žibintai
negęsta, kai žiūri
nuo kranto trys žingsniai
ir nieks nesikeičia,
kai obuoliai krenta
žiedais
šalnos pakąstais-
kandžios šįmet ...
Rūkas akyse,
o taip toli matos,
tu kojom kojom nuo
kranto, nuo dugno -
taip rūgštu, kad gomurį graužia.


ahabi





