atgimimiukas

Virtuvėje žalio kvapo neatpažįstu.

Atsibodusių, kasmetinių vieversių klausau
Gal mažą prisiminimą rasiu
ir kvėpuojančias duris pripažinsiu,
kurias apdainuodavo broliai girti,
kai sekė man pasakas užsimerkę.

Kaulėtomis rankomis, poterių neatpažinsių,
sekusių man vakarais
iš medvilninio kilimo,
nuausto paryčiais
mano pirštų nuvalkiotų

rasai glostant,
veidui liečiant,
jam krikštijant.