Vakaro simfonija

Seno ąžuolo viršūnėje primerkęs akį supasi mėnulis. Kažkur tolumoje pratisai kaukia vienišas šuo. Plyno lauko pašonėje snūduriuoja maža sukiužusi trobelė. Laukia kažko pakreipusi savo žilą,lietaus išplautą galvą... Bet kažkas pažadėjo ir neatėjo,... tik svirpliukas, ištikimasis draugas, niekada trobelės nepamiršta. Kiekvieną vakarą įsiropščia į  jos ausį ir trina rudais sparneliais. Garsas, pasklidęs naktinėje erdvėje, užpildęs kiekvieną sielos plyšį, pavirsta nuostabiausia simfonija. Lyg Bethoveno penktoji,... trobelė pabunda iš letargo, atplėšia savo nereges akis ir plačiai nusišypso bedante burna.
Šuo nutyla.
Senas ąžuolas nuščiūva.
Mėnulis pasikaso pakaušį.
Gražu.