svajos

kerziniais batais
išmindytais vingiais
leidžiantis paskutiniems
surambėjusio pavasario
atodūsiams

nuo tirpstančio iglu
per miegančius eskimus
keliauja dangūs
iš ryto tokie
baisūs ir grėsmingi

o tau nereikia
sapnų vaivorykštės
kai nuo stogų
varva pilki žiemos
nualinti varvekliai

tik žiupsnis rasos
pailgas naktis nuplauti
ir tūkstantis pienių
vienišą sielą
menančių