natali

saulėtoms runoms tykiai byrant
krikštijant miegančius lietaus namus
išsibarsčiau išbėgančiom dienom

baltų kaulelių ištrupėjusiom mintim
kaskart kai tavimi tapau bedienį laiko
plotą bijau kad vakarai išseks kaip

upės vagos senka niekniekiais pabirusiais
iš jūros žarom dugnais žuvim ar druskom
savos ligos pati esu dalis išblykštanti

kaip fotojuosta palietus saulės pluoštui
dar neragavusi fiksažo juodais šešėliais
natiurmortais peizažais sąšlavynų

kasdien apgirtusi esu nuo vis daugėjančių
prabėgančių dienų naktų nesusitikusių su rytu -
praėjus metams susiskaičiuoju ribą -

nuo jos vis tolstu vis dengia plunksnos
krintančios iš rankų dangui ir dienos
vis naktis apeina suspėdamos tik

paklausyt ką sienos sergančios šnabždena
tylant in insula hortensi visoms gėlėms
lelijoms eglėms kadugynams Natali
--    --  --

kai mirsiu nerašykit mano vardo