kartais atrodo, kad tavęs nebėra, bet žinau, kad buvai

kartoninės dėžės dugne
pasislėpusios mano svajonės
apie saldų vyną
ir tuščių kelių dulkes

tavo vardas užrašytas
ant mažo odos gabalėlio
mano senų džinsų kišenėje slepias
ir kvepia lietumi bei dūmais

aš turbūt nebeužuosčiau to kvapo
bet tu dar gali pasitelkusi
lakią vaizduotę
ir didelį troškimą

pameni,
mes tuo ir skyrėmės,
kad aš nuleisdavau rankas per anksti,
o tu pernelyg atkaliai siekiai savo.

taip, turbūt tavo tiesa,
mes apsikeitėme vaidmenimis:
dabar tu vis verkšleni,
o man visąlaik nusispjaut...