Rašyk
Eilės (78094)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 24 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





pieva yra Jeržio pieva yra Jeržio

Paveika

Šis kūrinys buvo tarp savaitės geriausių
Rekomendavo: roco alu


  Dukra klojo gelsvo popieriaus lakštus man po kojomis – lapas dengė lapą, parketas virto popieriniu ledu. Ėjau į priekį tiesdama žaizdotas kojas. Kur prieš akimirką stovėjo pėda, dabar ten lieka kraujo krešulys. Girdžiu tik tyliai kuždant minią, ji skiriasi, suteikdama man kelią. Į miestą atkeliavo pranašas, - kužda iš ikonų nužengusios moterys. Jis pranašas ir išvaduotojas, - veblena luošiai ir sielos ubagai. Rankas į mane tiesia raupsuotieji ir akliai.
  Tada nubundu. Nuo nuogo pilvo nukrenta pigus romanas, tauškiantis apie Dievo sūnaus žemiškąjį gyvenimą ir palikuonis. Kaukia arbatinis. Prie lovos tįso neplautomis kojinėmis dvokiantis šuva. Balto vilnonio kilimo viduryje išsiskėtusi katė atlieka švarinimosi ritualą. Lyžt kairėn, lyžt dešinėn, lyžt per vidurį.
- Papjauk, - sukuždu šuniui, - papjauk, kad grobai ištikštų.
  Šuva paspokso į mane traiškanotom akim ir plačiai atvėręs žabtus nusižiovauja. Puvėsių kvapas pasklinda po kambarį. Net katei šlykštu. Susirinkusi savo regalijas ji nešdinasi į virtuvę, kur vis dar kaukia nepribaigtas arbatinis. Išvaduoju jį iš kančių. Užgesinu kankinančias liepsnas. Atvėrusi šaldytuvo baltas duris išimu gabalą žalios mėsos ir numetu aplink besitrinantiems savo žvėrims. Katinas ir šuo, ėdantys kiaulės gabalą – metaforiškas vaizdas, užklupęs mane pačiame šeimininkiškos buities bokšte – virtuvėje. Keistas žodis, veikiausiai kilęs nuo veiksmažodžio „virti“, tik bėda bėda, mano virtuvėje jau seniai niekas nėra viręs. Nebent tik kaukęs. Taip kaukia tik jis – arbatinis. Keistas ir šis žodis, veikiausiai kilęs nuo daiktavardžio „arbata“, tik bėda bėda, arbatos niekas tame arbatinyje nei verda, nei pliko, nei geria. Žvėrys urgzdami ir šnypšdami keliauja su gabalu į kambarį. Pasitiekia jį ant balto vilnonio kilimo, pačiame vidury, ir taršo. Reikėtų tai nupiešti. Bet niekas mano kambary nepiešia, reikia bent nufotografuoti. Tai aš galiu. Iš šūsnies nuotraukų ištraukiu mažą geltoną plastmasinį foto aparatėlį. Jis nebijo vandens. Narsuolis. Taigi čiumpu jį abejomis rankomis, nusitaikau ir šaunu. Blykstė pažyra į šviesos šipulius, išlaksto erdvėje, o žvėrys, taršantys gyvulį, lieka įamžinti. Aš pamiršiu, vaizdinys dings, bet vaizdas liks. Štai šitame mažame kvadratėlyje.
  Šlepsiu į vonią. Šviesa čia raudona. Daug plonų raištelių, metalinių skardelių, buteliukų – stiklinių ir ne. Raišteliai taip susiraizgę, kad akimirką, apsupta raudonos šviesos ir metalinių skardelių bei žnyplių aplinkos, pasijuntu lyg viduriuose. Štai atkimšiu kamštį ir pasileis kažkieno vidurių turinys, užkimšiu ir vėl bus tvarka. Regiu save veidrodyje ir netikiu – kokia raudonveidė ten taip įdėmiai spokso. Ji tokia pat apšliurusi kaip ir aš. Vargšelė, regis, ji pateko į kažkieno vidurius, operuojamus vidurius. Ištrauk kamštį, - kuždu jai, - pamatysi, kas nutiks.
  Girdžiu, kaip šuo pjauna katę. Ištikimas jis, tik lėto mąstymo. Girdžiu, kaip katė pjauna šunį. Anarchistė ji – nežino, kad valdžia priklauso stipresniesiems. Vėl kaukia arbatinis. Kas jį įjungė? Girdžiu žingsnius. Dvikojo padaro. Ak, taip, su manimi gyvena žmogus. Jis kitoks negu aš – jis didelis, plaukuotas ir juodu su  šunimi turi labai panašų kvapą.
- Ką ten veiki? – girdžiu jo griežtą balsą.
- Stebiu operaciją, - atsakau, nieko nelaukusi.
- Kur?
- Iš vidaus.
- Lįsk lauk. Aš noriu praustis, - jis kalba dar labiau suveržtu balsu.
- Ištrauk kamštį.
  Jis bando išlaužti duris. Juokdarys. Lįsk pro skylutę, - noriu jam pasufleruoti. Pro tą pačią, kurią ką tik laižė katė. Durys atsidaro, raudona šviesa ištrūksta lauk, o žmogus, gyvenantis su manimi ir toks panašus į šunį, įsiveržia vidun. Jis beveik nuogas, dėl to dar panašesnis į žvėrį.
- Kodėl tu kiekvieną rytą taip darai? - klausia atveržtu balsu.
- Ne kiekvieną. Būna rytų, kai aš nenubundu.
  Žmogus nieko nesako. Paima mane ant rankų. Neša siauru koridoriumi  baltų medinių durų link. Pastumia jas klubu. Šviesus kambarys, plati balta lova ir likusi mieguista šiluma. Žmogus paguldo mane į baltus patalus, užkloja ir apkamšo. Liepia miegoti tol, kol sugrįš. Aš tai galiu, tik paprašau atnešti man knygą apie Dievo sūnų.
  Girdžiu tolstančius žingsnius. Tuomet tyla. Šuo pjauna katę, katė pjauna šunį, žmogus šaukia, tuomet muša šunį, griebia už pakarpos katę. Abu žvėrys kaukia. Girdžiu artėjančius žingsnius. Atsiveria baltos medinės durys.
- Ar tu davei jiems kiaulienos gabalą?
- Kiauliena - nešvari mėsa, - girdžiu sklindant tai iš mano burnos.
- Štai tavo knyga, - sako staiga nuliūdęs žmogus. Jis tiesia man juodais viršeliais įvilktą knygą, matau, kad tai ne ta, kurią skaičiau kambaryje. Nieko nesakau. Paimu ją, regiu užrašą, bylojantį, jog tai Dievo žodis.
- Tiks, - sakau sau. Verčiuosi ant šono. Papurenu pagalvę ir atverčiu knygą. Akys merkiasi ir aš vėl regiu savo pavainikę dukrą. Ji kloja gelsvo popieriaus lakštus man po kojomis – lapas dengia lapą, parketas virsta popieriniu ledu. Einu į priekį tiesdama gleivėmis aplipusias kojas. Kur prieš akimirką stovėjo pėda, dabar ten lieka kraujo krešulys. Sakau jiems „Aš ką tik iš vidurių. Ką tik atgimiau pro skylutę“. Girdžiu tik tyliai murmant minią, ji skiriasi, suteikdama man kelią. Į miestą atkeliavo pranašas, - kužda iš ikonų nužengusios moterys. Jis pranašas ir išvaduotojas, - veblena luošiai ir sielos ubagai. Rankas į mane tiesia raupsuotieji ir akliai.
2006-12-15 15:59
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 19 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2007-06-02 19:38
The Consonants And Vowels
Aš tikiuosi, kad tai tik kūryba : )
Labai gražu. Šlykščiai, grubliai, niekinamai, bet labai gražu..
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2007-01-18 09:13
Skobarsaite
Mazochistinis mėgavimasis žarnokais ir įvairaus pobūdžio skylutėmis (kartu su Melo Gibsono filmais) ateina į madą. Man nepriimtinas toks būdas patraukti į save dėmesį. Net jei tai ir antitekstas.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2007-01-17 12:05
zirzule
Šis kūrinėlis - geriausias Jūsų minties: "Nemėgstu skystų. Mėgstu graužti." patvirtinimas. Pataisius technines klaideles - tiesiog puikus ir vientisas.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2007-01-16 11:49
paNeDeiKa
piktas žmogus, kuris parašė šitą tekstą. labai taiklūs kati pastebėjimai.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2007-01-15 22:44
Cano
Kietai :))), tu knygų nerašai?


Įsimėgstaminu šį gabaliuką:)
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2007-01-15 08:59
matematinis nulis
Kur prieš akimirką stovėjo pėda, dabar ten lieka kraujo krešulys. -  siūlyčiau „stojo“, nebent pėda turi tapti kiek paskiru nuo kūno elementu.
Ėjau į priekį tiesdama [mot.g.] žaizdotas kojas. […] Jis [vyr. g.] pranašas ir išvaduotojas, - paklydau tarp giminių kiek.
[…] veblena luošiai ir sielos ubagai. Rankas į mane tiesia raupsuotieji ir akliai. Tarp visų fizinių negalių tie „sielos ubagai“ pernelyg pretenzingai skamba.
Nuo nuogo pilvo nukrenta pigus romanas, - nuo nuo- … kalbinis kluptelėjimas.
- Papjauk, - sukuždu šuniui, - papjauk, kad grobai ištikštų. – – dėl tų grobų net į didįjį žodyną įlindau, nes šiaip jau grobai mano žiniomis – tai kaulai. Bet išties, viena reikšmių dar gali būti ir žarnos, tai matyt čia ta prasme ir pavartota.
Išvaduoju jį iš kančių. Užgesinu kankinančias liepsnas. – labai didelis šuolis arba nepavykusi jungtis.
  Einu į priekį tiesdama gleivėmis aplipusias kojas. Kur prieš akimirką stovėjo pėda, dabar ten lieka kraujo krešulys. – gal tada kruvinomis ar raudonomis gleivėmis – trūksta motyvo tiems krešuliams.

Koks tikslas tokio teksto? Padaryti poveikį psichinį, emocinį? Kad tai įvyktų, fantaziją reikia taip priartinti prie realybės, kad skaitytojas peržengtų slenkstį nejausdamas, kad jį peržengia. Šiuo atveju yra nemažai kliuvinių, kurie stabdo šį procesą. Ir ne vien techninių.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2007-01-12 16:52
roco alu
(agricola truputį nepataiko :)
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2007-01-11 09:36
agricola
kaip čia pasakius, egzistencialistinis tekstas, kokius praėjusio amžiaus viduryje rašė Kamiu Sartras, baisi, slegienti, kelianti šleikštulį egzistencija. Ir anarchistas nėra tas kuris žino kam priklauso valdžia, jis sako kad jos nėra. Herojus nieko naujo kaip skaitytojui nepasako, nes, kad kiauliena nešvari mėsa nuo Biblinių  laikų žino žydai ir nuo pranašo Mahometo Musulmonai, kita vertus kūrinėlis maloniai primena kažkada skaitytus Šleikštulį, Muses, ar Svetimą. Man patinka egzistencializmas ir buities subūtinimo drama. Parukskis mėgavosi tuo ŠA savo esėmis apie storu dulkiu sluoksniu nusėtas palanges ir jomis ropojančias muses. Už filosofiją artimą dūšiai vertinu 4...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2006-12-27 19:01
Irna Labokė
...nepribaigtas arbatinis. Išvaduoju jį iš kančių. Užgesinu kankinančias liepsnas...

kas turėjo arbatinį pribaigti? Kas per kančios arbatinio? Liepsnos?  >>> Va čia man nelabai  logiška.

kilęs nuo veiksmažodžio; nuo daiktavardžio... nuo Rokiškio? :))) Sakyčiau – 'iš'...

Patiko tam tikros psichinės būsenos atskleidimas. Jis šiame minigabalėlyje tikrai pakankamai įtaigus. Šaunu, miela pieva...!

... mano žvėrys – katė ir šuo? Galima gal vadinti ir žvėrimis (juk kažkada jie ir buvo žvėrys) ... :)
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-12-27 17:15
pieva yra Jeržio
Sufleruoju - tai antitekstas.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-12-21 20:52
Today_
man taip panasumas-5
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2006-12-17 14:50
Vai
Vai
visas tekstas tarsi negatyvai. tarsi žiūrėtum nuo viršaus į apačią kiekvieną kadrą, ir kaip ir pabaigoje grįžtum nuo apačios į viršų, nuo viršaus į apačią, nuo apačios į virštų, nuo viršaus... skirtumas tik tas, kad čia nepabijota spalvų. o man tas impresionistiškas motyvas, o gal ti kakcentas patiko. ypač raudonas kambarys. visada jutau subjektyvų susidomėjimą juo.

o man labai. kabinėtis net sunku. gal tik šitoje vietoje: kur vis dar kaukia nepribaigtas arbatinis. Išvaduoju jį iš kančių - vienintelis epizodas, kur atrodo truputi per daug. bet tai smulkmena. kabinėjuosi

bet labiausiai patraukė viso teksto metaforiškumas. bene kiekvienas aplinkos judesys ar procesas metafora yr. ir taip malonu. čia gal subjektyviai kaip interpreretacijų mėgėjui, tačiau malonu.

ai, tiesa. ar čia taip ir turi būti: Aš ką tik ir vidurių. Ką tik atgimiau pro skylutę ??

paveikė
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2006-12-17 12:46
abcdefgh
o man "Apie baltą paukštį" labiau patiko, tas tekstas (kaip čia mėgstama sakyti) man pasirodė "kiek stipriau įkrautas emociškai", žinoma, dar daug ką lemia skaitytojo skonis (negaliu vertinti objektyviai (?).
šis tekstas, nors ir paveikus (turiu omeny - nuo vidurio, pradžia ne taip įdomi pasirodė), vis dėlto stipriai nesmogė. 4
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2006-12-17 12:10
saulAž
nužengusios moterys, manding., aplink, Jis kitoms (?) negu aš, baltų medinių durų link. Daugmaž tai yra labiausiai įstrigusios vietos skaitant. Skubėjai rašyti? (nesiteisinsiu, kodėl pirmiausia pastebiu gramatines klaidas) Aš nežinau, ar dera ploti perskaičius tekstą. Matau šiek tiek pakitusį tavo stilių. Įdomu, ar jis toks išliks? Jis griežtesnis. Paveika? Tinkamas. Sėkmės, pievu.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-12-17 01:09
roco alu
Emocija stipri, kartais pasiekia punktyrinę fazę, sutrūkinėja kiek įmanoma smulkiau, tačiau logiškai, paveikiai literatūriškai, ir vėl vektoriais. tasai vektorinis judėjimas, bent jau man, juntamas kaip labiau nuspėjamas negu netikėtas, kai skaitytojas atsiduria tarsi aklavietėje. galiausiai vektoriai sueina į taškus. bet ir tai ne pabaiga. vėliau darkart emociškai krypsta į skirtingas puses.

pasiginčyčiau dėl šuvos pastraipos pačioje pradžioje, kur gvildenama arbatinuko koncepcija, tiksliau, žodžių žaismė, kuri turi būti visai nejuokinga, labiau primena filologines mankštas prieš seminarus.

tebūnie rekomendacija.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2006-12-16 19:27
kondensofkė
pize. superinis dalykas.
anryl įtaigus kūrinys. man stačiai pagailo to vyruko.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2006-12-16 19:02
ir kiti
valio.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-12-16 17:07
Auksinė Žuvytė
Norėčiau  pasakyti kad tu labai daug dirbai todėl man patinka.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-12-15 17:20
Si bilė Sibire
Stiprus emociškai. Veikia.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2006-12-15 16:35
kaip prasminga
gal truputį pernelyg kruopščiai buitį aprašei.-)
o šiaip - jėga.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
1 2
[iš viso: 21]
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą