Nuogaliavimas

ten berniukų bebalsių akys
išdryksta mintimis greičiau, nei pagalvoju
kad man per maža buvo
jų aitrių prisilietimų

ir dar menkiau dangaus prie šono,
kad pasaugotų miegui
pasikalbėjimus, turėjusius nevykti

tą naktį lijo kūliais
lyg virstų dūmais jų veidai
ir net niekiu neprisišauktum
veido, geismingai rėkiančio
paliesti, dar

ir dar

berniukais žaidžianti nuogybė
toj pievoje, visai šalia prie
sapno; ir kuo vardu berniukų akys?
suzvimbia paausy

vardai: mes niekis, gal nuogaliai