Pogarantinis laikas dienos,
Jos šviesa tarsi sienoje degantis laidas –
Ji yra, bet nežinoma, kur ji yra.
Ji staugimas šunies, atspindėtas mėnulio,
Mano spjūvis į veidrodį, grįžęs atgal pas mane.
Sunaudota diena,
Jos skylė, jos išdegus žvaigždė ant krūtinės –
Aš pro ją matau kiaurai –
Ekspertą
Nuolatinio, pavargusio, tobulo, tolimo,
Kaip langų šiluma izoliuota, pajuodusi pragaro metrika.
Marmurinis meškiukas po lova man sako,
Kad reikia išeiti.
Išėjimas. Bendroji dalis.
Jo kryptis – link kitų išplautų iš kišenių banknotų, su kitais išplautais.
Kas nežiūri po kojomis – kliūna už jų popierinių galvų.
Pogarantinis laikas
Ir niekas visų nebetaiso.
Specialioji dalis. Atėjimas.
Vieta kryželiu pažymėta ant plikledžio.
KliūVa man skambėtų. Pogarantinis neskanus. Bet juk jau asmeniškumai beprasidedą... Nežinau, kas yra meškiukas. Ir dar tie visi, ir tos jų galvos popierinės. Be pragiedrulių, žodžiu.
vienas is nedaugelio atveju kai mano asmenine nuomone sutampa su daugumos rasyku, man aptiko sitas eilerastis, ypac pirmi du posmai (gal derejo rasyt "strofos" tokiai aukstajai publikai?)