Naktimis po valgiais ar po pinigais

naktimis po valgiais ar po pinigais
pasislepiu po bliūdu ir vemiu
ant kelnių ir trumpikių
atsirėmiu ranka į bliūdo kraštą
ir vėl miegu savo sapną
vėl matau vaizdus spalvotus -
žalią, mėlyną ir karštą,

miegu ir galvoju vienas
pilkšvu audeklu apsiklojęs

viens, du, trys, keturi -
mano batai per maži
kad per šiuos laukus galėčiau
bėgti rėkt ir negirdėti...
ką tie žmonės sau galvoja,
ko jie prašo
ir ką įsivaizduoja,
negirdėti jų kalbų
ir nematyt piktų veidų,

pasislėpt nuo savo žodžių
ir veiksmų,
o galbūt nebebijot savų minčių
atskleisti sau save ir dar...
gal būt šiek tiek vilties,
tikėjimo šituo pasauliu ir savim,
savo veiksmais ir baltais dantim,
šypsena ir akimis,
gražiais veidais ir tyrom širdim,
galbūt judėjimų ar tobulėjimų,
užmirštant mansoną
ar savidestrukciją,
pasirenkant judėjimą ne vietoje,
ir ne vienam laike,

mirties spalvotąja upe
panėrus, virš vandens,
geltona, mėlyna ar žalia
netyčia lieka virš galvos

kaip sraigės išgražintam namely
pamiršti ūžesį ausy..

2003 06 13 [penktadienis]