Part 2

Kartais klausiu savęs, kodėl mano gyvenime meilė siejasi su skausmu? Galbūt trokštu mylėti, nes tik meilė man suteikia norą gyventi? Įsivaizduoju, jog pasauly egzistuoja meilė, kad kada nors būsiu mylima, ir gyvenu ta viltim, kad kada nors bus geriau??? (Cha...)
Kenčiu dėl šios minties, tačiau tas skausmas man darosi mielas. Nebegaliu be jo, o galbūt jis nebegali be manęs?
Mylėti, gyventi, kentėti...koks skirtumas...
---
Kaip norisi kartais pabūti vienai, pasijusti saugiai... Galbūt nuo meilės pabėgti norėčiau...Bet kuo tada aš virsčiau? Dar viena sustingusia Žemės būtybe? O kas man belieka...
---
Nusibodo stengtis dėl kitų, kažką kažkam įrodinėti. Gyvenime neverta ieškoti prasmės... Meilės - galbūt...
Tikriausiai jei nemokėčiau mylėti, nebebūčiau žmogus.
---
Kartais būna toks jausmas, kad atsirandu netinkamoje vietoje netinkamu laiku. Galbūt man ir gimti reikėjo anksčiau? Bent žmonės nebūtų tokie abejingi kaip dabar. Gal kas nors sugebėtų man duoti taip trokštamą meilę... Nebežinau ko noriu...Taip stengiuosi rasti atsakymą savo pačios žodžiuose.