aukščio baimė. noriu už upės

jis iš burnos išsiima keisčiausius daiktus
lėles dainuojančias
šaknis šviesos nulietas
ir jie susirenka kad vėl į tai žiūrėtų

ir sako jis aš gyvenu su tuo
o jie tiek smalsūs kad negali netikėti

išspjauk mažyli ką radai ant žemės
išspjauk nes tai nuodai slaptų prasmių skeletai
parodyk koks gyvenimas už upės
išduok ką nori nutylėti

mes žinom jau kad įpratai
tik įmingi kiečiau tam vyrui įžengiant į klėtį
ir motinai paskęstant tarp pagalvių
apsiverti ant kito šono lyg niežtėtų

ir žinom barnius prie stalo
ir pyktį šliaužiantį gerkle
mama kodėl neleidžiat
rišau paklodes jūs karpėt

nereikia mažyli kam kalbam
juk mums užtenka viens kito
roposime į traukinius pavirtę
ir kad nesusitrenktume tereiks man suki pasakyti

suki lizdus sodo medyje
pažymėki juos savo tupėjimu
ir įtempęs laidyklę
leisk akmeniui į žemę smigti

šok iš slėptuvės
išbaidydamas išgąsčius lėki
pirmas atbėgęs atsikvėpuok
rudens pavėsy tylėki

eime mažyli
šok iš slėptuvės
tiesiog ištieski pakulų sparnus ir kriski man į glėbį