Apie sutvėrimą

Raitosi pūgos, sninga ir lyja
Mėlyni lietūs tau iš akių,
Žvelgi į dangų - Jėzus Marija
Miega kažkur tarp baltų debesų.

O antikvaruose bilda lentynos,
Vartos sutrešusių biblijų akys,
Po vieną dešimtį žvairos ir tylios
Ritas ir lauk išsiskubina avys.

Tveria dangoraižius, lipdo pasaulį
Iš nejautros, stiklo plokščių ir plytų
Filosofuoja, laikrašius sklaido
Bando kiaurymę galvoj užkišt knygomis,

Bando diplomais, bando medaliais,
Sėdi salonuos, rūko cigarą,
Kortomis žaidžia, kaukši kanopom,
Kojos jų glotnios, mintys gauruotos.

Sukuria cheminę formulę ilgesiui,
Išveda meilės horizontalę,
Tik tarp ausų ji nesugeba tilpti
Gal tik į širdį... Prie stikliuko ant stalo...

Vaikšto laimingos, neserga blusom,
Tik karts nuo karto vis atsigavę
Mykia į pilnatį „Viešpatie mūsų“,
Veržias bažnyčion, tampa sakralios, 

O naktimis čia juk niekas nedirba.
Netgi „krasnūchoj“ pigi prostitutė
Žvelgi į sutemas - tolumoj virpa
Tartum žvakelės avių akutės. 

Raitosi pūgos, sninga ir lyja,
Žvelgi į dangų juodą, nuobodų,
Žadina Tėvą Jėzus Marija
Sako, gal eitum avių padabotų?