nuoga mintis pavirs į ilgesį
diena įkris į laiko ryšulį
ir iki vakaro gyvens
skausmų vitrinoj padėtas tavo veidas
prašliaus pigus praeivis
išprotėjanti ašara
džius ant nudriskusio gyvenimo skruosto
akivaizdoje
valkataujanti gatvė
sakiniais suplėšys
garsų išmestą melodiją
kažkur nuošaly
ant vienišo žibinto
tupės vienišas paukštis
ir glausis
du keisti nakties giminaičiai
skausmas ir tu