V.K.

Nereikia fotografijų - visai nereikia!
Jos lyg sapnai spalvoti –
Prieš akis...

Antai – žaliatvorė it laivas plaukia,
Toliau – žaliamiškis ir piliakalnis prie vandens...
O skonio atmintis gerumo plotką ryja
Su išplaktais iki žilumo baltymais...
Dedi į burną – gruzda ir išnyksta.
Skanu... Dūšelei gera...
O mintys ilsisi lyg nudirbti darbai...

Galbūt todėl šventorius šviesiaveidis
Tylėjo iškalbingai,
Palietęs sielos sąmonės gelmes...
Ir rodės, būtum savo noru kopęs
Šventaisiais Kristaus laiptais
Į meilės ir kančios Golgotą...
Mąslu... Dūšelę dilgsi...
O mintys ilsisi lyg nudirbti darbai...

Rasotos išnaktės prie laužo šliejosi -
Arčiau – šilčiau... Jauku ir gera...
Sumenko ir išnyko nuosava uitis,
Netruko širdies pulsas įsilieti
Į žodžio, muzikos ir pienių vyno upę...
Ramu... Dūšelei šilta...
O mintys ilsisi lyg nudirbti darbai...

Mačiau, kaip rankomis vis glostei
Atvėsusius ir geliančius kelius...
Nesiskundei, šypsojaisi, juokeisi
(Verkšlenti neįpratęs). Sakei –
Gražus, tarsi varlė-princesė,
Gyvenimas...

I.D.
2003, birželis