Švinta.
Tylūs akordai
Vis beldžia gyvenimą.
Po duženom, mano mieloji
paspausta auksine žuvele,
neramiai mataruoji akim,
sakai: „ neišeik“.
Ir pasilieku, šiaip,
parėmęs galvą.
Pernakt aprimo gelsvos
tavo uodegėlės akordai
į stiklą...
Jau šaltos akys įsmeigtos į mane...
(Ir ko gi?!!)
Aš TIK stebiu.
Juk nekiekvienąkart išgirsi
kaip bedantė tavo burna muzikaliai žiobčioja į stiklą.
Aš tik stebiu!!!