Mūsų namus visada saugo bent vienas idiotas

Meilė kilnojama per lentynas

To būtų jau per daug ir per abstrakčiai
Kaip sendaiktis dūlėtų kol op
Ir pervertintum tarsi naują knygą
Op ir perparduotum neišlaikius
Kaip surūgštėjusio vyno

Priekurtis imtų nešti likimą

Jam nereikėtų magnetėlių ir šilko
Kilimo, jis naudotų formulę
Gauti – mirti – gauti – mirti
Pamiškėj įsikurdintų, atsisijotų
Nes jis priekurtis, bet ne pirklys

Meilės perkama iš lentynų

Žavėtų iškaba su nepasiekiamu
Aromatu, padaugintų dėlių siurbinizmu.
Tada imituotum arogantišką
Pieną su cukrum laižantį kipšą.

Mūsų namus visada saugo bent
Vienas idiotas.