- seniai neremontuota vaikystės pilis
netoli lapkričio smilgų, smėly styrančių -
nebeatseks tuščiom pėdom juodas basetas;
nebeliks vakarais minčių tuštybės;
nebegali aplenkti pakelės tilto - pradingo;
nebepakelsi tarp eilių tvyrančio
svorio - tų granitinių pūkų.
Kodėl imi rankon teptuką,
žodžius ir epitetų ryšulį?
Jei netiki savim - apverk mane,
bet nesigriebk tų akcijų
kerų pragaištingų - neatsiversi
juk į tikrąją religiją, jau nebe.