negroidiškai

Mudu abudu žinom
Kokios negroidiškai saldžios tavo lūpos.
Mudu abudu ragavom
Vakaro susukto ir smilkstančio.
Vardan ko tu šiandieną ne mano -
Rankos patyrę ir klūpančios.
Asfaltiškos duobės ant alkūnių
Pažiūrėk kokia atsidavusi
Indiška samsara.
Kelionė į tavo aš ir karštį
Varginanti bet amžina mano galėjime.
Mudu abudu žinom
Kokios tamsios tavo negroidiškos akys.
Karšti delnai su asfalto duobėm įsmigę tarp rūbų.
Amen tavo vardo pakrantėm.
Skalsus ir nepaprastas praradimo rytas
Kas ant kelio – ar ant kelių – ne taip galvojai,
Kai vienas ir du – aplinkui žmonės merkėsi -
Ak juodos rankos įaugę į baltą baltą -
Nemanai kad tai nebuvo nekalta?