.

dangaus skylėse paniręs
čiuženu tavas klajones
veriasi tuštumos
išlaša ašarom
džiaugsmo
rytais
dažniausiai ketvirtadieniais
tyla triukšingos mintys
ir vaikai lyg nepamaitinti
ne taip garsiai verkia
o aš glaudžiu
tavo sapno lietų
ir rodos ramu ramu
akys merkias
į rasų gaudesį
.
pagaliau išsitiesiam
savo dūlinčius kaulus
suvystom į pienių pūkus
tik iš burnos į burną
į ausį šnabždesiu-
kodėl ketvirtadieniais
vaivorykštėm bunda sapnai
kodėl vis uosdamas
drėgnus delnus
jaučiu tik
ir nuryju
dūmais pašventintą
tavą ilgesį

.