Kraujo lašeliais iškrinta rasa trečią rytą po to
kai skalbinių virves surinko ir pakorė visus ir
nepasikorė patys. Sakė taip reikia, sakė atleis,
išganys, bet kai liko tik dviese, pabėgo supratę,
kad teliko pilnas kaimas kvailių
ant skalbinių virvės pakabintų.
Brauki per žolę ir lieka avinėlio pėdelė delnuose
atsigerk, nebaisu visai, kai veda už rankutės
kad ir avinėlį ant aukuro.