VI kliedesys

švenčiausioji trejybė

ore taip sudėtinga palytėt kruopelę,
iščiaudėti dulkes,
kad akių kampučiuose
įkvėpus neperštėtų –
veltui rankų mostai ir delnai,
kurie pridengia šnerves –
skersvėjai tarpupirščiais išlaksto

savaip interpretuojam baimę

ir gula plaukuose kruopelė –
ten turi savo guolį,
gula – miega saldžiai,
o man vis tvinksi toje vietoj –
ir keista, lyg neramu

iškosėk pyktį, kai būsi vienas

jau tartum šalta
nuo skersvėjų, kurie įžūliai
iš garbanų kruopelę veja,
kad kitiems nupūstų –
nors ir sopa – vistiek Ji mano

už apmaudą šlykštesnio jausmo nėr