naktį

tik lauke
oras priminė dūmus
(bet nebuvo kartus)
nežinojau
kur brėkš ir
languose tamsa aimanavo
susiklosčius stiklais ir šermukšniais
pakąstais

paskutinis tylėjimas
buvo tada

net kiemai nejučia
apsitraukė pelėsiais, subadyti
tvorų brėžiniais
ir slaptais savo grindinio plytų
reljefais

nieks neskelbė,
juk matėsi
vyriai apnuoginti
nors šviesa dar nebuvo
arti