Išmokė

Stebėjau saulėtekį
Proto išnykimą,
Galutinį nuosprendį ir
Naują gimimą.
Saulė švietė tiesiai į nugarą,
O į akis spigino nūdiena.
Skaudėjo galvą,
Nematė akys,
Nejutau rankų ir
Negalėjau galvoti.

Mėgstu lietų, bet
Bijau jame permirkti.
Dažnai žiūriu pro langą,
Neišdrįstu į lauką išeiti.

Bet JI parodė spalvą
Gražią, vieną kitą.
Išmokė to, kad visame kame
Ir marga, ir juoda dera.
Nebūna vienas kažkuris tik.
Dabar veržiuosi permirkti
Lietuj. Į lauką aš per langą išeinu,
Nes darome mes tai kartu.