Piktas Vilnius

Ar galiu paskutinius
trupinius nuo
laiptų susirinkt-

betonu kvepia-

ir maldą sukalbėjus
išdidžiai atsukti
nugarą
ir tėvui, -
ir sūnui, -
o dvasiom
seniai jau
netikiu

Sakydavo man,
kad rankos pačios
kryžium gula,
kai veidu
vetuoji pilką
įstatymą
dar nuo Chruščiovo.

Čia Vilniaus
priemesčiai, --
o Vilnium
nebetikiu
jau nuo tada, -
kai dvasiom
tikėt nustojau.

Čia snaigės- balos, -
lietus- tik kartais, -
o saulė- tik per akinius.

Dar pieno lašą,
gerklėj nuo pilko
vėjo riksmas
maga.