sėdint nesiprausus
ausų siera nubarstyti kelkraščiai
ir rankogaliai pilni pleiskanų
ir smėlio iš Egipto –
nuo oazių ligi kopų
dulkėtų
pribrendau, kad mesčiau
plauką, kur papuola
kaip priklauso šeichams
slidūs žvilgsniai ton pusėn,
iš kur paduoda oro –
ir moterys padovanoja sau ašaras,
kai prie vokų renkasi smiltys
iš rankogalių
taip geltona prie kelio..
tikrai, geltona..