Laiptinėje

Vis švytuoja dangtelis akutės
Ir kairioji tavo akis
Kaip stuobrys nevalytoje laiptinėj...

Užplombuosiu kaimynų duris!

Laimingieji džiugučiai prakeikti
Ryja sceną, seniai prognozuotą,
Džiaugias mano prakiurusiu paltu.

Pasmerkta būsi, jei pasiduosi.

Durų kodas - vienuolika metų,
O kitus du - tu, brangioji, primink
Kai aš grįždavau piktas ar kaltas
Vis tą patį girdėjau - pip pip

Mūs aukšte net ir nuorūkos kvepia
Tais laikais, kai vaidinom bohemą
Bet žinai, su tavim buvo gera,
Net jei tyčia namus vertei scena.

O akutė nelygintum užsklanda
Kuri blaškos tarp sienų baltų.
Prieš spektaklį, kas širmą pajudina
Kažko laukia, žinau, kaip ir tu.