Šimtas žingsnių

Išlipu iš traukinio,
brendu per gilų sniegą,
po juo sušalę paukščiai miega,
dar šimtas žingsnių iki upės –
pakankamai erdvės kelioms eilutėms,
pakankamai tylos tarp medžių  naktį vėlią
išgirst širdies plakimo decibelus,
tamsos pakanka, skaidrios vėlės
į kumštį gniaužia mano sielą,
tarytum gležną kambarinę gėlę…
  Šioj atkarpoj gali suklupti,
ar sulaikyt kvėpavimą kelioms minutėms –
pakankamai erdvės
pražūti...