Tikrai turėtų būti, tylus mano pasirinkimas
Rymoti palinkus prie seno lazdyno,
Ten slypi kažkoks nykus nusivylimas,
O gal tai tik noras, nepriklausyt nuo miego.
Nors vakar žinojau tiesą melo,
Tačiau šiandien, noriu ją vėl pakeist melu.
Ir iš kur tas noras, nepriklausyt nuo miego,
Juk tik ten tu pavirsti rytu.
Sakai lengva, valgyt saldų medų,
Kai liežuvis gyvatės nuoduos imirkęs.
Sakai lengva, mylėt žmogų,
Kai širdis jūros vandeniu patvinus.
Oi noriu aš, tikėt tik šia vienintele viltim,
Kuri vilioja rožines spalvas sapne matyt,
Ir vėl atrast pasitikėjimą savim,
Tačiau šįvakar aš noriu, tik nuo miego nepriklausyt.
3.33 po trijų