Dūmai išsisiklaido

Veidarodžiai veidarožėm pražydę
Išleidžia laumės raudonas kasas...
Nakties liežuviai mėtom apkaišyti
Gyvatės rangosi apie rankas.

Ant aukurų voliojas nuogos mūzos
Šventa ugnim padegę nekaltumą...
Kankles sulaužę, rūmą pasistatę
Akmenimis užmėtę savąjį orumą
Blyškiuose opiumo dūmuos maudos vaidilutės
Prie kojų meldžias atsidavę pakalikai
Ne meilę. Monetas aukoja.
"Tik vieną kart. Įtraukt. Dėl draugiškumo."
Maldas nutildo lūpos, aistrą groja
Ir įpučia vergam truputį žmogiškumo...
Prasikala sparnai. Skalikai loja.
Nekylam. Dar šiek tiek drovumo....
Už kopų vystančių Biručių siluetai
Užgniaužę kvapą Don Kichotai, Don Žuanai
Paklydusi undinė jūroj miega.
Sapnus užtemdo nelegalų karavanai...

Miražai dyla. Dūmai išsisiklaido.
Nakties liežuviai mėtom apkaišyti.
Aguonos žydi vaidilučių kasose
Tiktai veidarodžiuos veidarožės nuvytę.